LIUDIJIMAI APIE BARBOROS ŽAGARIETĖS GYVENIMĄ
BARBORA ŽAGARIETĖ – viena iš pirmųjų XVI a. pab. – XVII a. pr. lietuvių tautos krikščioniškųjų Dievo Tarnų, išlikusių istorinėje atmintyje dorybėmis, šventumu ir gerai žinoma tautos žmonėms dar ir šiandien. Jos gyventas laikotarpis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje: gimė 1578 m. – mirė 1604 m.
Turimomis žiniomis, pirmasis apie Žagarės Mergelės tapatybę 1755 m. savo pranešime Šv. Sostui užsiminė Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Jis rašė: „Manau esant verta paminėti vienos Dievui brangios mergelės palaikus, labai išgarsėjusius dėl daugybės stebuklų. Tarp gyvųjų nebėra nė vieno, kuriam būtų žinomas šios mergelės vardas ar kilmė, tik kai kuriems asmenims sapne pasirodžiusi ji pati pasivadino Barbora.“
Pasak iš lūpų į lūpas perduodamo pasakojimo, praėjus vos keleriems metams po Barboros mirties, vienas ypatingas įvykis davė pradžią jos, kaip tarpininkės ir užtarėjos pas Dievą, kultui. Tai susiję su švedų įsiveržimu į Lietuvą 1655 m. užpuolikai apiplėšė ir sudegino Senosios Žagarės bažnyčią ir jos kriptoje buvusius mirusiųjų palaikus, bet po gaisro pelenuose rastas Barboros kūnas buvo nesudegęs, tik pajuodęs.
Neabejodamas šio nepaprasto įvykio tikrumu, anksčiau minėtame pranešime Šv. Sostui vyskupas Antanas Tiškevičius tęsė: „ … mirusiųjų pelenuose skendėjęs, šėlstančio laužo ugnies nepaliestas, neapdegus jokiai daliai, nė plaukams, nenukentėjęs skaisčiosios mergelės kūnas buvęs išimtas iš pelenų ir vėl pagarbiai paguldytas į karstą kaip tikras Dievo galybės ir jos nuopelnų liudijimas. Dar ir dabar jis tebėra nesugedęs, vien tik pajuodavęs.“ Tame pačiame dokumente Žemaičių vyskupas, prieš pradėdamas aprašyti aštuonis 1735–1748 metais Barboros užtarimu įvykusius stebuklus, pažymi: „Daugybė nelaimėlių, nepagydomų ligų prislėgtųjų prie Mergelės karsto ieško priebėgos ir tuojau pat patiria pagalbą. Pasakojimas be galo išsiplėstų, jei pašalintas visų negales bent prabėgomis paliesčiau…“
BARBOROS ŽAGARIETĖS KULTO TRADICIJA
Perkėlus Barboros palaikus į 1712 m. atstatytos Senosios Žagarės bažnyčios kriptą, prasidėjo viešas, kelis šimtmečius ir iki mūsų dienų tebesitęsiantis pamaldumas į Žagarės Mergelę, tikint, kad ji yra šventa.
1886 m., Lietuvai kenčiant carinės Rusijos priespaudą, Senosios Žagarės bažnyčios kripta su palaikais carinės valdžios įsakymu buvo uždaryta. Tačiau pastangos tokiu būdu susilpninti tikinčiųjų pasitikėjimą Dievu, užtariant Barborai, nebuvo vaisingos. Atvirkščiai, kai po 19 metų, remontuojant bažnyčią, Mergelės kūnas vėl buvo rastas sveikas, – pamaldumas Barborai dar labiau sustiprėjo ir suaktyvėjo.
BARBOROS ŽAGARIETĖS PALAIKŲ ISTORIJA
Barboros Žagarietės palaikai ilsėjosi įstiklintame karste bažnyčios rūsyje, po didžiuoju altoriumi. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, puolimas prieš Barboros Žagarietės fenomeną nesiliovė. Ypač jis buvo jaučiamas 1957–1963 metais. 1963 m., okupacinės valdžios nurodymu uždarius bažnyčią, Barboros palaikai buvo nežinia kur išvežti. Dabar šią Mergelę primena tik toje pačioje bažnyčios kriptoje pastatytas simbolinis karstas ir ant kriptos durų esanti atminimo lentelė.
Siekiant kuo labiau įsigilinti į Barboros Žagarietės gyvenimą, toliau tęsiamos dokumentų paieškos archyvuose, atliekamos apklausos, registruojami nauji liudytojų parodymai. Pastarojo meto kasinėjimai, siekiant surasti galimą Barboros palaidojimo vietą, nedavė jokių rezultatų.
BARBOROS ŽAGARIETĖS STEBUKLŲ REGISTRACIJOS KNYGA
Praėjus 100 metų po pirmojo oficialaus Barboros paminėjimo XVIII a. viduryje, vyskupas Motiejus Valančius 1860 m. sausio 7 d. įpareigojo Senosios Žagarės bažnyčios kleboną Silvestrą Limaževičių (Limaševičių) registruoti Barboros užtarimu įvyksiančius stebuklus ar kitas gautas Dievo malones. Taip buvo pradėta vadinamoji Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga, kurioje iki 1940 m. gruodžio 14 d. buvo užrašyti 97 atvejai, bet nė vienas įvykis nebuvo kanoniškai ištirtas. Sovietmečiu kurį laiką manyta, kad Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga dingo. Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Boleslovas Babrauskas SJ pradėjo šios knygos paieškas ir 1994 m. ją atrado.
Šią neįkainojamos vertės stebuklų registracijos knygą išsaugojo kun. Pranciškus Ščepavičius, anuo sunkiu Lietuvos Bažnyčiai metu ėjęs Senosios Žagarės bažnyčios klebono pareigas. Toji knyga, be jokių abejonių, geriausiai liudija stebukladarės Barboros šventumo garsą – fama sanctitatis, kuris, nepaisant įvairių politinių permainų ir okupacinių režimų, niekada nebuvo nutrūkęs.
BEATIFIKACIJOS – KANONIZACIJOS PROCESAS
2005 m. gegužės 13 d. Šv. Sostas, atsakydamas į Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio 2004 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. 0376/04 pradėti Barboros Žagarietės beatifikacijos – kanonizacijos bylos procesą, informavo, kad, remiantis Šventųjų skelbimo kongregacijos 1983 m. vasario 7 d. aprobuotomis normomis, skirtomis šventųjų bylų tyrimą atliekantiems vyskupams, nėra kliūčių pradėti šį procesą.
Remdamasis aukščiau minėtu leidimu ir atsižvelgdamas į Šiaulių vyskupijos tikinčiųjų prašymą, vyskupas Eugenijus Bartulis 2005 m. rugsėjo 24 d. iškilmingai pradėjo Barboros Žagarietės beatifikacijos – kanonizacijos bylos procesą.
Bylai vesti paskirti šie tribunolo nariai: postulatorius – kun. relig. m. mgr. Marius Dyglys, teisėjas – kun. teol. lic. Tomas Kedušis, teisingumo gynėjas – kun. Gintaras Jonikas, notaras – ses. Danutė Jonė Sakalauskaitė ACJ.
PAGRINDINIAI ŠALTINIAI
MOKSLO DARBAI
MALDOS
IMPRIMATUR
† Eugenijus Bartulis
Episcopus Siauliensis
Šiauliai, 2018-10-11
Nr. D-018/18
MALDA PRAŠANT DIEVO TARNAITEI BARBORAI ŽAGARIETEI ALTORIŲ GARBĖS
Mus mylintis Dieve, nuoširdžiai meldžiame, kad jauna mirusi Dievo Tarnaitė Barbora Žagarietė, gilaus tikėjimo įkvėpta uoliai globojusi vargšus ir keturis šimtus metų garsėjanti stebuklais bei gausiomis malonėmis, būtų Bažnyčios paskelbta palaimintąja. Jos užtarimu gautos malonės teskatina visus, ypač jaunus krikščionis, susiduriančius su šiandienos pasaulio išmėginimais, ugdyti savyje tvirtą tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
TĖVE MŪSŲ, kuris esi danguje! Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
SVEIKA, MARIJA, malonės pilnoji! Viešpats su Tavimi. Tu pagirta tarp moterų, ir pagirtas Tavo Sūnus Jėzus. Šventoji Marija, Dievo Motina, melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.
GARBĖ DIEVUI – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.
MALDA DIEVO TARNAITĖS BARBOROS ŽAGARIETĖS UŽTARIMU PRAŠANT SVEIKATOS
Mus mylintis Jėzau, Tu mus drąsini: „Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 19–20).
Viešpatie, šaukiuosi Tavo Tarnaitės Barboros Žagarietės užtarimo. Jei tai atitinka Tavo valią ir bus išganinga [galima pasakyti kitų ligonių vardus] sielai ir kūnui, nusižeminęs [nusižeminusi] prašau Tavęs grąžinti man [pasakyti kitų ligonių vardus] sveikatą.
Tavimi, Viešpatie, pasitikiu, nebūsiu sugėdintas per amžius“ (Ps 31, 2).
Tavimi, Viešpatie, pasitikiu, nebūsiu sugėdintas per amžius“ (Ps 31, 2).
DIEVO TARNAITĖS BARBOROS ŽAGARIETĖS LITANIJA
Kyrie, eleison! – Christe, eleison! Kyrie, eleison!
Kristau, išgirsk mus! – Kristau, išklausyk mus!
Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!
Atliepas po kiekvieno kreipinio:
melski už mus!
Visų skaisčiųjų Mergelių Motina, –
Dangaus garbėje besidžiaugianti su visais šventaisiais, –
Dievo Tarnaite Barbora Žagariete, –
Skaistumu gyvenusi mergele, –
Patikėjusi Kristui savo gyvenimą, –
Savo jaunystę Kristui paaukojusi, –
Jėzaus sužadėtine, melski už mus! –
Klusni Dievo valiai, melski už mus! –
Degusi meile Eucharistiniam Jėzui, –
Pašaukta garsinti kūno skaistumą, –
Amžinybės džiaugsmu gyvenusi jau čia žemėje, –
Kasdienybės laiką pašventinusi malda ir pasninku, –
Gamtoje atradusi amžinybės grožio atspindžius, –
Skleidusi Jėzaus šventumo kvapą aplinkiniams, –
Nuolanki prieš Bažnyčios vyresniuosius, –
Gavusi jėgų gyventi iš Nukryžiuotojo Kristaus meilės, –
Klusni Šventosios Dvasios vedimui, –
Nukryžiavusi nuodėmę savo kūne per vienybę su Kristumi,
Maldos gyvenimu išpuošusi savo būtį, –
Naktimis vienybę su Kristumi patyrusi, –
Plačiai širdį dangaus dovanoms atvėrusi, –
Mirtyje sujungusi sielą su Švenčiausiąja Trejybe, –
Sapne apreiškusi savo vardą, –
Tylioji Kristaus karžyge, –
Vaduojanti lietuvių sielas nuo pagonybės žabangų, –
Užtarėja gyvenimo sunkumuose ir ligose, –
Vargšų globėja, –
Apsauganti nuo gaisrų, gaisrui nesunaikinus kūno, –
Šventumu ir skaistumu per mirusį kūną spinduliavusi, –
Švytinti Dievo žvaigždele Jo garbės karūnoje, –
Nuolankioji Dievo Tarnaite Barbora Žagariete, –
Melskimės. Visagali Amžinasis Dieve, per Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą Krikštu atgimdęs mus amžinajam gyvenimui ir pašaukęs į šventumą, meldžiame tave, kad per mergelės Dievo Tarnaitės Barboros Žagarietės gyvenimo pavyzdį ir pasiaukojančią meilę dėl Dangaus karalystės, būtume išvaduoti nuo bet kokių nuodėmių, piktojo kėslų ir apgaulių ir jos užtariami pasiektume amžinojo gyvenimo džiaugsmą. Prašom per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
DIEVO MALONĖS, GAUTOS JO TARNAITĖS BARBOROS ŽAGARIETĖS UŽTARIMU
Pastabos:
NUORODOS
Papildomą informaciją apie Dievo Tarnaitę Barborą Žagarietę galima rasti internete:
https://www.sventumogarsas.lt/barbora-zagariete/
APIE VIEŠPATIES MALONES, GAUTAS DIEVO TARNAITĖS BARBOROS ŽAGARIETĖS UŽTARIMU, PRAŠOME PRANEŠTI RAŠTU ŠIUO ADRESU:
DTBŽbb Šiaulių vyskupijos kurija Tilžės g. 186 LT-76294 Šiauliai Lietuva | Telef.: +370 41 521110 Fax: +370 41 521114 El. paštas: |
Dėkojame Jums ir prašome, kad nurodytu adresu pranešdami liudijimus, taip pat parašytumėte savo tikslius kontaktinius duomenis.
PASTABA
Radus naujų žinių apie Dievo Tarnaitės Barboros Žagarietės gyvenimą, informacija bus tikslinama.
ŽEMAIČIŲ VYSKUPAS ANTANAS TIŠKEVIČIUS
Emanuelio Vladislovo sūnus, Lohojsko ir Berdyčevo grafas Antanas Tiškevičius gimė 1700 m. Lohojske. Jaunystėje apsisprendęs tapti kunigu, jis stojo į dvasininkų luomą. Antanas Tiškevičius buvo Vilniaus kanauninkas. Į Žemaitijos vyskupijos sostinę Varnius 1744 m. iš Kražių perkėlė Žemaičių dvasinę (kunigų) seminariją. 1752 m. sušaukė Varniuose Žemaičių vyskupijos sinodą.
Vyskupas Antanas Tiškevičius sekė savo pirmtako vyskupo Jurgio Tiškevičiaus pėdomis, visapusiškai rėmė jo įkurtą Žemaičių Kalvariją. 1750 m. čia pastatė naują medinę bažnyčią, po kurios didžiuoju altoriumi 1762 m. perlaidojo vyskupo Jurgio Tiškevičiaus palaikus, parvežtus iš Karaliaučiaus (vėliau palaikai buvo perkelti į Varnius). 1744 m. vyskupas Antanas Tiškevičius buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu, vėliau paskirtas Vyriausiojo tribunolo nariu. Mirė vyskupas 1762 m. Alsėdžiuose, vyskupijos dvare. Palaidotas Varniuose.
Studijavo Vilniaus akademijoje, gavo filosofijos daktaro laipsnį, dvejus metus studijavo teologiją. 1715 m. įšventintas į kunigus. 1739 m. liepos 20 d. paskirtas tituliniu Mennitho vyskupu ir Kijevo vyskupo pagalbininku, 1740 m. rugsėjo 16 d. perkeltas vyskupo pareigoms į Žemaičius. Atvykęs į vyskupiją, aplankė parapijas; rūpinosi kunigų išsilavinimo lygio gerinimu, suruošė jiems 3 mėn. kursus Varniuose; kunigų seminarijos klierikus pavedė globoti vienuoliams pijorams, rūpinosi klierikų skaičiaus gausinimu; Varnių kunigų seminariją perkėlė į naujus medinius pastatus; įvedė klierikams ir kunigams privalomas 7 d. rekolekcijas. Varniuose įkurdino vienuolius rokitus; leido įsteigti seserų marijiečių vienuolyną; padalijo vyskupiją į 10 dekanatų; nustatė parapijų maldininkų kelionių į didžiuosius Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos atlaidus tvarką. 1752 m. birželio 4–6 dienomis Varniuose sušaukė diecezinį sinodą, jo nutarimus išspausdino Vilniuje. Pastatė bažnyčią Žemaičių Kalvarijoje, įsteigė altariją prie Mosėdžio bažnyčios. Pargabeno iš Prūsijos vyskupo J. Tiškevičiaus palaikus ir palaidojo Žemaičių Kalvarijos bažnyčios pogrindyje. Išspausdino: „Krolewska droga do nieba albo žycie S. Kazimierza krolewica polskiego y W. Ks. L.“ (1752 m.); „Synodus dioecesana Mednicensis seu Samogitiae“ (1752 m.) ir jam dedikuotą iš lenkų kalbos verstą „Pedelis miros saldžiausi medi kryžiaus Jezusa Pona“ (1750 m.).
Mirė 1762 metais sausio 31 dieną Alsėdžiuose, palaidotas Varnių katedros Vyskupų kriptoje.
(Biografija pateikta pagal:
http://www.straipsniai.lt/zmones/informacija/Izymus_zmones/puslapis/5389 )
1745 m. rugpjūčio 11 d. vyskupas Antanas Tiškevičius konsekravo Senosios Žagarės bažnyčią. Šia proga aplankė ir apžiūrėjo negendančius Barboros palaikus. Tai, ką buvo girdėjęs apie Barborą Žagarietę, 1755 m. aprašė reliacijoje apie Žemaičių vyskupiją popiežiui Benediktui XIV. Šventajam Sostui Vatikane vyskupas Antanas Tiškevičius pateikia aštuonis stebuklus, įvykusius Dievo Tarnaitės Barboros Žagarietės užtarimu. Šiuo dokumentu domėjosi, jį redagavo ir 1971 m. išspausdino Romoje gyvenęs ir Grigaliaus universitete dirbęs lietuvis prof. Paulius Rabikauskas, SJ.
IŠ ŽEMAIČIŲ VYSKUPO ANTANO TIŠKEVIČIAUS RELIACIJOS POPIEŽIUI BENEDIKTUI XIV
Manau esant verta paminėti vienos Dievui brangios mergelės palaikus, labai išgarsėjusius dėl daugybės stebuklų. Tarp gyvųjų nebėra nė vieno, kuriam būtų žinomas šios mergelės vardas ar kilmė, tik kai kuriems asmenims sapne pasirodžiusi ji pati pasivadino Barbora. […]
Tačiau mirusiųjų pelenuose skendėjęs, šėlstančio laužo ugnies nepaliestas, neapdegus jokiai daliai, nė plaukams, nenukentėjęs skaisčiosios mergelės kūnas buvęs išimtas (iš pelenų) ir vėl pagarbiai paguldytas į karstą kaip tikras Dievo galybės ir jos (t. y. mergelės) nuopelnų liudijimas. Dar ir dabar jis tebėra nesugedęs, vien tik pajuodavęs. […]
Daugybė nelaimėlių, nepagydomų ligų prislėgtųjų (prie mergelės karsto) ieško priebėgos ir tuojau pat patiria pagalbą. Pasakojimas be galo išsiplėstų, jei pašalintas visų negales bent prabėgomis paliesčiau…
(Vyskupas Antanas Tiškevičius).
F00-99. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
G00-G99. NERVŲ SISTEMOS LIGOS
H00-H59. AKIES IR JOS PRIEDINIŲ ORGANŲ LIGOS
Q00-Q99. ĮGIMTOS FORMAVIMOSI YDOS, DEFORMACIJOS IR CHROMOSOMŲ ANOMALIJOS
Z00-Z99. SVEIKATOS BŪKLĘ VEIKIANTYS FAKTORIAI
MOTIEJUS VALANČIUS (1801–1875) – ŽEMAIČIŲ VYSKUPAS, ŠVIETĖJAS, RAŠYTOJAS, BLAIVYBĖS SĄJŪDŽIO ORGANIZATORIUS.
Motiejus buvo ketvirtas vaikas Mykolo ir Onos Valančių šeimoje. Gimė 1801 m. vasario 28 d. Nasrėnų k., Salantų parapijoje, Telšių paviete. XIX a. pradžioje Valančių šeima iš Nasrėnų persikėlė gyventi į Klausgalvių-Medsėdžių kaimą. Motiejus mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų gimnazijoje (1816–1821), vėliau (1822–1824) – Varnių, o 1824–1828 m. studijavo Vilniaus dvasinėje seminarijoje.
1828 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katedroje buvo įšventintas į kunigus. Dirbo kapelionu Mozyriaus (dabar Baltarusija, Gomelio sritis), Kražių (1834–1840) mokyklose. Profesoriavo Vilniaus (1840–1842) ir Petrapilio (1842–1844) dvasinėse akademijose. Nuo 1845 m. iki 1850 m. buvo Varnių kunigų seminarijos rektorius. 1850–1875 m. vadovavo Žemaičių vyskupijai.
Ganytojas mirė 1875 m. gegužės 17 d. Palaidotas Kauno arkikatedroje-bazilikoje.
Per 25-erius vyskupavimo metus M. Valančius į kunigus įšventino 550 klierikų, daugiau negu 700 tūkst. vaikų suteikė sutvirtinimo sakramentą, pastatė 50 bažnyčių. Būdamas Žemaičių vyskupu, rūpinosi parapinių lietuviškų mokyklų, bibliotekėlių, knygynėlių steigimu. Suorganizavo blaivybės akciją, dėl kurios Lietuvoje per dvejus metus degtinės suvartota apie 8 kartus mažiau.
Lietuviškos spaudos draudimo metais (1864–1904) organizavo knygnešių veiklą ir vadovavo jiems.
(Biografija pateikta pagal: http://samogitia.mch.mii.lt/mpkelias/ASMENYS/valancius.lt.htm)
BARBOROS ŽAGARIETĖS UŽTARIMU ĮVYKUSIŲ STEBUKLŲ REGISTRACIJOS KNYGA
Iš seno Barboros palaikai Senojoje Žagarėje garsėja stebuklais, tačiau neužrašyti jie greitai keičiasi ir netrukus tampa nepatikimi. Kad to neatsitiktų ir kad būtų išsaugotas stebuklų atminimas būsimiems laikams, kai galbūt Dievui patiks tuos palaikus apgaubti viešu garbinimu, pavedame Tau, mūsų Kristuje mylimas klebone, į šią knygą lenkų kalba užrašinėti visus stebuklingus atsitikimus, kurie prie minėtos Barboros kapo įvyko arba naujai įvyktų. Užrašinėti reikia apklausiant liudytojus, vertus pasitikėjimo, dorovingus ir dievobaimingus, ir taip perpratusius stebuklų aplinkybes, kad, dėl to visiškai neabejodami, galėtų tučtuojau prisiekti, jeigu dvasinė vyresnybė nuspręstų, kad tai reikalinga.
(Motiejus Valančius, Žemaičių vyskupas, Varniai, 1860)
Knyga pradėta vyskupo M. Valančiaus laikais, rašyta 1860–1940 metais. Plačiau apie šį šaltinį žr. J. Borutos, I. Katilienės, A. Katiliaus straipsnyje, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2000, t. 16, p. 443–453. Liudijimus dažniausiai pateikia stebuklus patyrę asmenys, registracijų knygoje paprastai nurodant, kaip sakoma, kelis patikimus liudytojus, iš kurių nurodomi ir konkretūs kunigai. Platesni atvejų aprašai – anksčiau nurodytame šaltinyje.
A00-B99. KAI KURIOS INFEKCINĖS IR PARAZITINĖS LIGOS
C00-D48. Navikai
D50-D89. KRAUJO IR KRAUJODAROS ORGANŲ LIGOS BEI TAM TIKRI SUTRIKIMAI, SUSIJĘ SU IMUNINIAIS MECHANIZMAIS
F00-F99. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
G00-G99. NERVŲ SISTEMOS LIGOS
H00-H59. Akies ir jos priedinių organų ligos
H60-H95. Ausies ir speninės ataugos ligos
I00-I99. Kraujotakos sistemos ligos
K00-K93. Virškinimo sistemos ligos
L00-L99. Odos ir poodžio ligos
M00-M99. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos
N00-N99. Urogenitalinės sistemos ligos
O00-O99. NĖŠTUMAS, GIMDYMAS ir POGIMDYVINIS LAIKOTARPIS
Q00-Q99. ĮGIMTOS FORMAVIMOSI YDOS, DEFORMACIJOS IR CHROMOSOMŲ ANOMALIJOS
S00-S98. TRAUMOS, APSINUODIJIMAI IR KITI IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ PADARINIAI
Z00-Z99. SVEIKATOS BŪKLĘ VEIKIANTYS FAKTORIAI
Gyvenimiški atvejai
Daktarės nelaimė
Pareigą eidama keliavo per girią
Visai neseniai, dar šią vasarą.
Vakarėja, saulės spindulys gęsta,
Stoja naktis – darosi nelinksma.
Šitaip mąstė anuomet.
Mintys pynėsi su sutemomis,
Kai plėšikas įžūliai ją už kaklo stvėrė.
Vos spėjo ji ištart – „Jėzau! Marija!“
Bandė išgelbėti savo gyvybę,
Sidabro ir aukso davė daugybę –
Niekas negelbsti, privalą pasmaugti.
Viens rėkia nutvėręs: „Reikia virvę traukti!“
– Šventoji Barbora, stebuklais garsi,
Visiems pagelbsti, našlę užstoki, –
Paskubomis šį šventą vardą tarė,
Išsyk pajuto – pečiai laisvi pasidarė.
Gavusi šventųjų pagalbos ženklą,
Išsprūdo iš baisiųjų žudikų rankų.
Dieve maloningas, Tau dėkoju,
Kad valia Tavąja išvengiau pavojaus.
Šventoji Apvaizda stebuklingai padėjo,
Ir aš apie tai skelbti žmonėms pasižadėjau
Dabar ir visados, ir per amžius
Kasryt atsikeldama, kol akis užmerksiu.
(Įrašas, nr. 39).
F00-F99. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
H00-H59. AKIES IR JOS PRIEDINIŲ ORGANŲ LIGOS
Žagarė, 2006-08-06.
L00-L99. ODOS IR POODŽIO LIGOS
O00-O99. NĖŠTUMAS, GIMDYMAS IR POGIMDYVINIS LAIKOTARPIS
S00-S98. TRAUMOS, APSINUODIJIMAI IR KITI IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ PADARINIAI
Z00-Z99. SVEIKATOS BŪKLĘ VEIKIANTYS FAKTORIAI
A00-B99. KAI KURIOS INFEKCINĖS IR PARAZITINĖS LIGOS
GYVENIMIŠKI ATVEJAI